2018-09-19

Savų pagalbininkų rate

Rūta Kleinauskienė iš Skuodo rajono Aleksandrijos seniūnijos Gėsalų kaimo nesibodi sėsliu gyvenimu gimtojoje žemėje. Tai geriausiai iliustruoja jos pasakymas: „Visi — mes kaimo vaikai“.
Jau nuo mažumės Rūta buvo įpratusi prie kaimo darbų. „Bėgdavau į kolūkio fermą padėti mamai melžti karvių“,— prisimena ji ankstyvąsias melžimo pamokas.
Jos išrinktasis Juozapas kolūkio laikais dirbo mechanizatoriumi. Šeima gavo iš kolūkio „alytnamį“, kur ir dabar tebegyvena. Ūkininkauti pradėjo netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Piendavių niekuomet per daug neturėjo, bet stengėsi „Žemaitijos pieno“ bendrovei parduoti kuo geresnės kokybės pieną. Ir šiuo metu ūkininkai dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje, o už kokybišką pieną gauna piniginių priedų.
Rūta pastebėjo, kad Gėsalų kaime mažai kas belaiko karvutes, o Kleinauskai nuo seno savo įpročio negali atsisakyti. Vis vienas kitas euras kiekvieną dekadą ateina. Šiuo metu Rūta melžia tik penketą karvučių. O sutuoktiniui Juozapui tenka visi sunkiausi žemės ūkio darbai. Kai Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos atstovas Martinas Markevičius ir „Žemaitijos pieno“ Žaliavos pirkimo vadybininkė Jolanta Lekienė sveikino Rūtą su jos gražia gimtadienio sukaktimi, vyras buvo ką tik grįžęs iš laukų ir netrukus vėl ten išskubėjo. Juk nelauksi, kol dangus prakiurs.
Nors ir prastoki metai, ūkininkai planuoja su pašarais išsiversti. Ūkyje dar sėjama ir grūdinių kultūrų. Dalis sunaudojama pašarams, o likusieji grūdai parduodami. Tiesa, jų šiemet iš hektaro prikulta mažiau negu pernai. Gerai nors tiek, kad žemei dirbti turima technikos, net ir kombainą grūdinėms kultūroms nuimti.
Šeima užaugino sūnų Mindaugą ir dukrą Margaritą, bet jie pasirinko ne žemdirbiškas profesijas. Rūta pasakojo, kad labiausiai prie darbų padeda žentas Arūnas. Pasak ūkininkės, jį galima laikyti „kaimo vaiku“, nes darbus į sunkius ir lengvus niekuomet neskirsto.
Senelius kol kas džiugina dvejetas anūkėlių.