2018-09-19

Dauguma giminaičių — prie žemės ūkio

Edvardas Bočkus iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos Šiaudėnų II kaimo juokauja, kad šiose vietose netrūksta jo bendrapavardžių dėdžių ir pusbrolių. Ir daugelis iš jų pamilo žemės ūkį.
Edvardas pasakojo, kad ir žinomas ūkininkas iš Klaipėdos rajono Šalpėnų kaimo Alvydas Bočkus — jo antros eilės pusbrolis. Vadinasi, drąsiai galime teigti, kad Bočkai — tikri gimtosios žemės patriotai, o jų darbščios rankos kuria gėrybes, kurios atsiduria ant daugelio iš mūsų stalo.
Šiaudėnų kaimas — Edvardo tėviškė. Čia netoliese, kur gyveno jo tėvai ir seneliai, šlama galiūnas ąžuolas, gal jau ir antrąjį šimtmetį įpusėjęs.
Edvardo išrinktoji Lijana — miestietė, augusi Šilutėje. Pora Šiaudėnuose apsigyveno 1995 metais, ir dabar Lijana iš kaimo nenorėtų sugrįžti į miestą.
Pasak šeimininkų, jie savarankiškai pradėjo ūkininkauti, turėdami tik trejetą karvučių. Ant kojų atsistoti padėjo europinės paramos programos. Ūkininkai dalyvavo Pieno ir Nitratų direktyvų paramos programose, net trijuose Žemės ūkio valdų modernizavimo programos etapuose. Išsiplėtė ir karvučių banda, pagausėjo ir technikos. Šiuo metu Bočkai melžia 44 piendaves, su technika prie svarbiausių darbų irgi neblogai išsiverčiama.
Sutuoktinių kiekviena diena nelepina, nes darbuojasi dviese. Gerai, kad savaitgaliais iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje — o tarnauja visai netoliese, Tauragėje — parskuba sūnus Kazys. Drauge lengviau prisiruošti pašarų ir nudirbti kitus ūkio darbus. Tėvai užsiminė, kad ir dukra Audronė, kaip tik gali, irgi parskuba iš Kauno, kuriame yra įsikūrusi, į talką.
Edvardas apgailestavo, nors žolė ir buvo tręšiama, ji neatnešė toko derliaus kaip pernai. „Praėjusiais metais iš hektaro susukdavome gerokai daugiau rulonų šienainio, o šiemet — nepalyginamai mažiau“,— pasakojo šeimininkas. Tačiau ūkininkas mano išsiversiąs iš padėties, nes dar iš praėjusių metų turi apie 50-60 šienainio rulonų sutaupęs.
Ūkininkų prižiūrimų karvučių pieno kokybė gera. Jie dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje ir už kokybišką pieną gauna piniginių priedų. Bočkai su „Žemaitijos pienu“ bendradarbiauja panašiai nuo 2010 metų. Ūkininkai už sąžiningą darbą vertinami. Šiemet jie buvo pakviesti į geriausių ūkininkų, bendradarbiaujančių su „Žemaitijos pienu“, šventę Klaipėdoje. Darbštuoliai apdovanoti prizu ir padėkos raštu „Už geriausią pieno kokybę“.
Vasarą karvutės ganosi tolokai — panašiai už penketo kilometrų. Jas į ganyklą ūkininkams tenka vežti specialiu transportu. „Jos jau įprato keliauti mūsų „taksi“ ir su tuo yra susitaikiusios“,— šypsodamasi sakė Lijana. Jos meilę gyvuliams geriausiai iliustruoja pilna spinta suvenyrinių juodmargių. Kai kurios atkeliavo iš Airijos, Prancūzijos, Turkijos. Yra viena ypatinga, dar vokiečių laikus menanti karvutė, kuriai gali būti 100, o gal ir daugiau metų. Pasak šeimininkės, tų karvučių šiuo metu gali būti apie 200. Įsivaizduokime, kad taip visos atgytų — šeimininkai stambiais europiniais ūkininkais taptų! Bet dabar užtenka ir to, kad dažnas susižavėjęs pažvelgia į įspūdingą kolekciją — tarsi pieno ūkio vizitinę kortelę.
O Edvardo hobis — senienos. Kieme puikuojasi buvusio vandens malūno girnapusė, papuošta gėlėmis, netrūksta ir pasagų bei visokiausių namų apyvokos rakandų.