Vitamino D svarba visus metus – dietologas įvardijo, kodėl ir kaip jo kasdien turime gauti? 

Viena iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų šiais laikais, turinti įtaką žmogaus organizmo gerai savijautai, yra vitaminas D. Šiandien ir jaunas, ir senas žino, kad vitaminas D itin svarbus žmogaus kaulams, raumenims, dantims bei bendrai imuninei sistemai, o jo trūkumas (nustatomas specialiu tyrimu) – gali būti įvairių negalavimų priežastis.

Sveikam žmogui vitamino D paros poreikis yra 600IU, vyresnio amžiaus – šis skaičius gali siekti 800IU. Mūsų šalies klimatinė zona ir ilgas tamsusis metų periodas lėmė, kad Lietuvos gyventojai natūraliai negauna pakankamo vitamino D kiekio. Remiantis 2018 metais atliktu tyrimu, 9 iš 10 lietuvių trūksta vitamino D.* Siaučiant virusiniams susirgimams ir žmogaus imuninės sistemos stiprumo klausimui tapus prioritetiniu, apie vitamino D įtaką sveikatai kalbama vis daugiau.

Per odą negauname pakankamai vitamino D

Visi vitamino D turime gauti kasdien. Kaip tai galime užsitikrinti? Teoriškai apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D galėtume pasisavinti būdami lauke, saulei veikiant odą. Šaltuoju metų sezonu – per odą vitamino D pasisavinti tampa beveik nebeįmanoma: nedaug saulėtų dienų, trumpesnės dienos, dėl šalto oro didžiąją dalį laiko praleidžiame namuose, o kur dar karantino iššūkiai.  Būtent todėl svarbu atrasti ir kasdienybėje pritaikyti kitus būdus, kaip kasdien savo organizmui suteikti reikiamą vitamino D normą.

Sprendimas: subalansuota mityba

Dar vienas būdas gauti vitamino D – sveika, subalansuota mityba: riebia žuvimi, kiaušinio tryniu, mėsa, pienu bei jo produktais papildytas kasdienis meniu.

Pasak dietologo Edvardo Grišino, bendrai yra priimta, kad vitamino D3 forma yra biologiškai prieinamesnė žmogaus organizmui, jos šaltiniai yra mėsa, kepenėlės, kiaušiniai, riebios žuvys, kai kurie pieno produktai. Vitamino D2 šaltiniais yra augalinės kilmės atstovai, pavyzdžiui: grybai, sojos produktai. „Tarkime, jeigu žmogus nors mažą dienos dalį vis dėlto praleis lauke, kuo paskatins natūralią vitamino D gamybą odoje, pakanka suvalgyti vos 100 g lašišos, kad papildomai gautume 400IU vitamino D“, – sako sveikos mitybos ekspertas.

Sprendimas: maisto produktai, papildyti vitaminu D

Vitaminu D papildyti produktai JAV atsirado beveik prieš šimtmetį, Europoje – gerokai vėliau, o Lietuvoje inovatoriais, į pieno produktų liniją „Saulutė“ įtraukę pieną, varškę, grietinę su vitaminu D, tapo AB „Žemaitijos pienas“.100 g bet kurio iš šių produktų turi 15 proc. rekomenduojamos vitamino D paros normos (apie 0,75 mikrogramo). Aukštos temperatūros veikiamas vitaminas D neskyla, nes jis yra termostabilus, todėl „Saulutė“ pienas, varškė, grietinė nepraranda vitamino D net tuomet, kai yra apdorojami karštyje (verdami, kepami, šildomi).

„Pieno produktai, papildyti vitaminu D, daugeliui mūsų gali būti šio vitamino trūkumo organizme problemos sprendimu ar kompleksine priemone. „Saulutės“ produkcijos pieno produktuose naudojama tvaresnė vitamino D3 forma. Svarbu tai, kad vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl pieno produktai nėra „nuriebinti“, o tai taip pat prisideda prie geresnio vitamino pasisavinimo mūsų virškinimo trakte“, – „Saulutė“ pieno, varškės, grietinės su vitaminu D kasdienę vartojimo naudą pabrėžia dietologas E. Grišinas.

Pasak dietologo, tokie pieno produktai kaip „Saulutė“ su vitaminu D yra išties naudingi šių laikų visuomenei: „Įvertinus tai, kad Lietuvoje dauguma žmonių turi vitamino D deficitą, ilgiau žiemą būna uždarose patalpose, mažai gauna saulės spindulių, būtent maistas, papildytas vitaminu D,  yra vienas iš prevencijos būdų. Apžvelgus įvairią mokslinę literatūrą, galima pamatyti, kad dalyje Šiaurės šalių ši praktika jau veikia“.

Šiuos ir kitus „Žemaitijos pieno“ produktus patogiai ir saugiai įsigyti galite: www.zpienas.lt/e-shop.

* Informacija paimta iš https://synlab.lt/vitamino-d-atsargos/.