Apie mus

Šiais metais pirmą kartą "Džiugiadienis" rengiamas ne tik Lietuvoje, bet ir eksporto rinkose. Šis unikalus renginys skirtas ypatingiems ir profesionaliems sūrio vertintojams, kurie yra kviečiami atrasti legendinį sūrį DŽIUGAS, jo įvairų asortimentą, skirtingus vartojimo būdus. Renginio metu vertintojai susitelkia į sūrio kokybę, lygina skirtingas brandos rūšis ir atskleidžia sūrio panaudojimo galimybes. Džiugiadienis suburia savo srities profesionalus ir kitus kokybei neabijngus svečius, kurie itin vertina aukščiausios kokybės produktus. Tai renginiai, kurie tampa puikia proga pažinti unikalų kietą sūrį DŽIUGAS.

• Šiais metais pristatyta išskirtinė naujiena - traškūs, džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. Šie sūrio kamuoliukai ne tik papildo turimą asortimentą, bet ir suteikia naujas skonio patirtis vartotojams, kurie savo mėgstamiausią skonį gali atsirinkti iš keturių skirtingų skonių.
• Nuo šiol vartotojai gali mėgautis ne tik tradiciniais DŽIUGAS sūriais, bet ir inovatyvia ir traškia naujove, kuri leis ne tik nustebinti draugus patiekiant užkandžius, bet ir atvers duris į naujas patyrimų keliones ragaujant šiuos kamuoliukus ir derinant juos įvairių patiekalų - sriubų, salotų - gamyboje.

2023 m. gegužę išleistas inovatyvus produktas - pirmasis Baltijos šalyse pienas be laktozės ir A1 baltymo -"A2 pienas be laktozės", kuris yra ypatingas tuo, jog jame nėra A1 baltymo, sukeliančio nemalonius, panašius į laktozės netoleravimo, pojūčius. Nuo šiol pienas ir vėl "draugiškas" visiems!

Pik-Nik sūrio dešrelės žinomos ne tik dėl savo puikaus skonio, bet ir įvairių rekordų.

2022 m. lapkritį, Šilutėje - mieste, kuriame gaminamos Pik-Nik sūrio dešrelės, siekta masiškiausio Pik-Nik valgymo rekordo - susirinko beveik 2000 vaikų, mokytojų, tėvų, kurie vienu metu gardžiavosi Pik-Nik plėšomomis sūrio dešrelėmis. Rekordą užfiksavo Rekordų akademija.

• Šiais metais Europos komisija suteikė AB "Žemaitijos" įmonėje gaminamam sūriui geografinės nuorodos statusą.
• SGN statusas atpažįstamas ir vertinamas kokybės ženklais - saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografinė nuoroda, garantuoto tradicinio gaminio ženklas.

„Metų prekės ženklas 2018“ konkurse gautas aukščiausias ilgo ir nuoseklaus darbo įvertinimas. Už itin aukštą išskirtinumo, ir pasitenkinimo rodiklį, ir puikų rekomendavimo indeksą DŽIUGAS pripažintas geriausiu metų prekės ženklu Lietuvoje.

Paskui inovacijas, „Žemaitijos pienas“ dar kartą įrodo savo meistrystę ir pieno produkcijos pasaulyje pristato inovaciją - pirmąjį kefyro kokteilį.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel trečią kartą laimėjus rinkimus, tuo metu buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino ją su pergale, įteikdama sūrį „Džiugas“, kuris savo skoniu laimėjo ne tik Lietuvos, bet ir ES gyventojų širdis.

Žemaičiai vaiko krikštynų proga žymėdavo sūrio galvą, kuri vėliau būdavo brandinama 3-4 metus. Tai simbolizavo pirmuosius vaiko metus, kai jam reikia ypatingai daug meilės ir priežiūros. 2010 metų liepos 10 dieną Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė tapo savotiškais sūrio „Džiugas“ krikštatėviais – pasirašė ant jo „krikšto liudijimo", pažymėdami tris sūrio galvas specialiu spaudu.

2006 m. AB „Žemaitijos pienas“ paskelbė akciją - vaikų piešinių konkursą „Laimingos karvutės pavasaris“. Konkurso rezultatai įkvėpė darbuotojus, todėl 2007 metais buvo pradėta ekologiškų pieno produktų „Dobilas“ gamyba.

Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, „Žemaitijos pienui" laikotarpis nuo 2004 metų tapo naujos strategijos etapu. Ir jau po dviejų metų „Žemaitijos pieno“ laboratorija tapo pirmąja Lietuvoje, kurią Vokietijos akreditavimo biuras DAkkS akreditavo pagal tarptautinius standartus LST ISO/IEC 17025.

„Žemaitijos pienas“ vėl pirmavo ir pirmasis Lietuvoje įdiegė bei pristatė pasaulyje pažangiausią pieno valymo technologiją.

Su ja iš pieno išvalomos visos kenksmingos bakterijos ir išsaugomos vertingos piene esančios medžiagos.

Šie metai įmonei buvo gausūs, buvo perdirbta net 30% daugiau pieno, tačiau svarbiausias tų metų įvykis tapo Lietuvos Respublikos Valstybinės veterinarijos tarnybos leidimas „Žemaitijos pienui“ pradėti prekybą į Europos Sąjungos šalis.

Kartu su Nepriklausomybės atkūrimu prasidėjo kardinalių reformų metas. Išsilaisvinus iš Rusijos, susikūrė ir prasiplėtė lietuviško pieno rinka. Prie Telšių sūrių gamyklos prisijungė Plungės ir Laukuvos pieninės ir taip ši įmonė tapo AB „Žemaitijos pienu“.

Įmonėje pasikeitus vadovui prasidėjo inovacijų periodas. Naujos technologijos, puikūs santykiai su ūkininkais ir specialistų ugdymas. Taip pat Lietuvoje pradėti gaminti pirmieji glaistyti varškės sūreliai.

Didėjant gyventojų skaičiui ir dar labiau stiprėjant ūkiams, gamykla dirbo visą parą ir turimo pajėgumo nebeužteko, todėl buvo suprojektuota nauja moderni sūrių gamykla su pilno pakaitalo gamybos cechu. Tuo metu Telšių sūrių gamykla tapo didžiausia Baltijos šalyse.

1967 metais pieninėje pradedamas gaminti legenda tapęs RAMBYNO sūris, kuris ilgainiui tapo mėgstamu ne tik tėvynėje, bet ir tarptautinėse mugėse Danijoje, Zagrebe, Leipcige, Paryžiuje ir Vienoje.

Iš valstiečių ūkių sudaryti kolūkiai ir tarybiniai ūkiai stiprėjo, todėl ir pieninės pajėgumas turėjo neatsilikti. Todėl buvo nuspręsta ją plėsti ir rekonstruoti. Pastatas buvo apmūrytas, o šalia jo buvo pradėtas statyti administracinis pastatas.

Keičiantis ankstesnėms ūkininkavimo tradicijoms, įmonė keitė pavadinimus ir profilius.

Pirmą kartą pieninė trumpam sustabdė savo veiklą, kad besitraukiantys vokiečiai neišvežtų ar nesugadintų pieninės įrenginių.

Šiais metais „Telšių pieno perdirbimo bendrovė“ tapo Pieno centro nare. Tuo metu nedidelėje plytinėje gamykloje buvo naudojami paprasti įrenginiai, o produktai buvo šaldomi pasitelkiant žiemos metu iš ežero paruoštu ledu, tačiau nors gamykla nebuvo didelė, darbas joje virė ir joje buvo galima perdirbti 5milijonus litrų pieno per metus.

Telšiuose buvo įkurta pieninė, kurios steigimu rūpinosi „Artojo“ klubas.